Broko procentas gamyboje: apskaičiuokite tikruosius nuostolius

Pradžia » Ištekliai » Broko procentas gamyboje: apskaičiuokite tikruosius nuostolius

Numatomas skaitymo laikas: 10 minutės

Partija baigta, bet užsakymas dar neįvykdytas. Per patikrą atmestos detalės, kurių pataisyti nebeįmanoma, medžiagos jau sunaudotos, o klientas vis dar tikisi penktadienį gauti visą kiekį.

Broko procentas gamyboje parodo, kokia apibrėžto gamybos kiekio dalis yra galutinai atmesta kaip netinkama naudoti pagal paskirtį. Kai žinomi visų palyginamų vienetų grupės galutiniai rezultatai, šis rodiklis apskaičiuojamas taip:

Broko procentas (%) = Galutinai išbrokuotų vienetų skaičius ÷ Bendras tos pačios gamybos grupės vienetų skaičius × 100

Į vardiklį įtraukiami ir tinkami, ir išbrokuoti vienetai. Sėkmingai pataisytos detalės yra tinkama produkcija, o ne galutinis brokas.

Patikimas procentinis rodiklis padeda nustatyti pasikartojančius nuostolius. Reaguojant į juos, taip pat reikia patikslinti medžiagų likučius ir grafike rasti vietos gamybai, kuri pakeis išbrokuotas detales. SkyPlanner leidžia registruoti broką įrašant nekokybiškų vienetų skaičių, o sukonfigūravus medžiagų apskaitą įvertina ir jiems sunaudotas medžiagas. Tuomet dirbtiniu intelektu pagrįstas planavimas padeda patvirtintas pakaitinės gamybos operacijas įtraukti į tą patį planą, kuriame jau yra užsakymai su klientams pažadėtais terminais.

Broko procentą skaičiuokite pagal galutinius rezultatus, o ne pagal kiekvieną nesėkmingą patikrą

Tarkime, turite 1 000 mechaniškai apdirbtų detalių partiją. Stebite, kaip tikrinamos ir prireikus leistinais būdais taisomos tos pačios pradinės detalės, kol paaiškėja kiekvienos galutinis rezultatas:

Pradinės partijos rezultatas	Detalių skaičius	Kaip įtraukiama skaičiuojant galutinio broko procentą
Pripažintos tinkamomis iš pirmo karto	920	Tinkama produkcija
Pripažintos tinkamomis po taisymo	30	Tinkama produkcija, papildomi darbai registruojami atskirai
Galutinai išbrokuotos	50	Broko rodiklio skaitiklis
Iš viso pradinių vienetų	1 000	Vardiklis

Galutinio broko procentas yra 50 ÷ 1 000 × 100 = 5%. Tinkamomis pripažintos 950 detalių, taigi galutinė išeiga yra 95%.

Tinkamos produkcijos išeiga iš pirmo karto atsako į kitą klausimą. Iš pirmo karto, be taisymų, tinkamomis pripažintos tik 920 detalių, todėl FPY yra 92%. Likę 8% nebuvo vien brokas: 30 detalių pavyko pataisyti. Taisymas užima laiko, tačiau jam nebūtinai reikia dar vieno viso ruošinio ir jis nebūtinai sunaikina pradinę detalę.

Taip pat, padaliję 50 išbrokuotų detalių iš 950 tinkamų detalių, gauname maždaug 5,26%, o ne 5% pradinės produkcijos nuostolį. Broko ir tinkamos produkcijos santykis gali būti naudingas atskiriems sąnaudų skaičiavimams, tačiau taip jį ir įvardykite. Nelyginkite jo su broko dalimi bendrame gamybos kiekyje.

Pagaminę detales išbrokuotosioms pakeisti, pasirūpinkite, kad jų gamybą būtų galima atskirai atsekti. Tai nauji vienetai, o ne papildomos pradinės partijos patikros. Jei ataskaitoje pateikiate bendrą rezultatą, apimantį ir šias detales, į tą pačią apskaitomą visumą įtraukite tiek jų tinkamą produkciją, tiek papildomą broką.

Nustatykite skaičiavimo taisykles, kurias komanda galėtų taikyti nuosekliai

Aiškiai apibrėžus rodiklį, jo reikšmė nesikeis vien dėl to, kad viena pamaina defektus registruoja kitaip nei kita. Prieš vertindami tendencijas, susitarkite, kokią gaminių grupę ir proceso dalį vertinsite, kokiu pagrindu teiksite duomenis ir kaip nustatysite galutinį vienetų statusą.

Broką susiekite su gamyba, kurioje jis atsirado

Pradėkite nuo atsekamos partijos ar užsakymo kiekio, su kuriuo galima sutikrinti visų vienetų galutinius rezultatus. Jei patikra ar taisymas trunka kelias dienas, šiandien galutinai išbrokuotų vienetų skaičių dalydami iš šiandien pradėtų gaminti vienetų skaičiaus galite sumaišyti skirtingas grupes.

Periodinėms ataskaitoms nustatykite, kuriam laikotarpiui priskiriami vėliau priimti sprendimai ir kaip rodomi kiekiai, dėl kurių dar neapsispręsta. Jei dėl 20 detalių galutinio statuso dar laukiama sprendimo, jos nėra nei patvirtinta tinkama produkcija, nei galutinis brokas. Rodykite jas kaip dar neįvertintas, o galutinį rezultatą apskaičiuokite, kai bus žinomas visos grupės statusas. Neišbraukite jų nepastebimai vien tam, kad procentas atrodytų geriau.

Kiekvieną pradinį vienetą skaičiuokite tik kartą pagal pasirinktą proceso apskaitos ribą. Detalė, išbrokuota mechaninio apdirbimo metu ir dar kartą paminėta galutinės patikros ataskaitoje, nėra dvi išbrokuotos detalės. Keli vienos detalės defektai taip pat reiškia tik vieną prarastą vienetą, nors tyrimui gali būti svarbus kiekvienas defektas.

Atskiros operacijos ir viso gamybos maršruto rodiklius reikia apibrėžti atskirai. Skaičiuojant mechaninio apdirbimo broko procentą, remiamasi į šią operaciją patekusių vienetų skaičiumi, o viso proceso rodiklis apima pradinę gaminių grupę per visą jos maršrutą. Sudėję atskirų operacijų procentus, patikimo visos gamyklos broko procento negausite.

Atskirkite galutinį broką, taisymą ir medžiagų atliekas

Nepraėjus patikros, reikia nuspręsti, ką su detale daryti toliau. Ją galima taisyti, sulaikyti tyrimui arba galutinai išbrokuoti. Šį skirtumą išlaikykite įrašuose, pagal kuriuos skaičiuojamas KPI.

Taip pat atskirkite išbrokuotus gaminius nuo numatytų technologinių atliekų. Mechaninio apdirbimo drožlės, pjovimo nuopjovos ir paleidimo metu sunaudotos medžiagos gali būti įtraukiamos į medžiagų nuostolių rodiklį net tada, kai visi pagaminti gaminiai praeina patikrą. Įmaišius jas į vienetais skaičiuojamą broką, rezultatą bus sunku interpretuoti.

Jei medžiagų atliekas matuojate pagal svorį, ir skaitiklyje, ir vardiklyje naudokite svorį. Tarkime, baigus pjovimo partiją, iš sunaudotų 500 kg medžiagos 40 kg priskirta atliekoms, o likę 460 kg apskaityti kaip naudinga produkcija. Medžiagų atliekų procentas yra 40 ÷ 500 × 100 = 8%. Nurodykite, ar šios atliekos apima įprastas nuopjovas, neplanuotą broką, ar abu, o pakartotinai naudotinus likučius ir dar gamyboje esančias medžiagas apskaitykite atskirai.

Šių 8% negalima tiesiogiai lyginti su partijos 5% išbrokuotų detalių rodikliu. Jie apibūdina skirtingus nuostolius. Sunkus išbrokuotas liejinys medžiagų sąnaudoms gali turėti kur kas didesnę įtaką nei maža išbrokuota jungiamoji detalė.

Sumuokite kiekius, o ne nesusijusius procentus

Kai gaminiai palyginami ir vertinami tuo pačiu pagrindu, prieš dalydami susumuokite išbrokuotus kiekius ir bendrus kiekius. Jei partijų dydžiai skiriasi, neskaičiuokite paprasto jų broko procentų vidurkio.

Skirtingų gaminių rezultatus rodykite atskirai, jei skiriasi jų medžiagų vertė, gamybos maršrutai ar broko pasekmės. Gamyklos vidurkis gali sumažėti vien todėl, kad pagaminta daugiau lengviau gaminamo produkto. Prieš nuspręsdami, kad procesas pagerėjo, rodiklį vertinkite kartu su jį sudarančiais kiekiais, skirtingų gaminių dalimi bendroje gamybos apimtyje ir nuostolių verte.

Apskaičiuokite nuostolių vertę

Broko procentas parodo kiekį, o ne visas finansines pasekmes. Po kelių operacijų išbrokuotai detalei jau sunaudota daugiau darbo nei tai, kuri išbrokuota dar nepradėjus mechaninio apdirbimo.

Grįžkime prie pavyzdžio su 50 išbrokuotų detalių. Tarkime, kiekvienai jų sunaudota medžiagų už $12, o iki išbrokavimo sukauptos apdirbimo sąnaudos sudaro $8. Medžiagų nuostolis yra $600, o sukauptos apdirbimo sąnaudos – $400. Jei išbrokuotų detalių medžiagos atgaunamoji vertė yra $2 už detalę, pagal šį supaprastintą skaičiavimą grynasis apskaitytas nuostolis yra:

50 × ($12 + $8 − $2) = $900

Iki išbrokavimo sukauptas sąnaudas vertinkite pagal savo savikainos apskaitos taisykles. Perdirbamų medžiagų vertė gali sumažinti grynąjį finansinį nuostolį, tačiau išbrokuotos detalės dėl to netampa klientui tinkamais gaminiais, o joms sunaudotas gamybos laikas negrįžta.

Jau patirtus nuostolius atskirkite nuo būsimų sąnaudų trūkumui padengti. Gaminant detales išbrokuotosioms pakeisti, reikės papildomų medžiagų ir operacijų. Neįskaičiuokite šių būsimų darbų du kartus – ir į visų nuostolių sumą, ir į atskirą trūkumo padengimo sąmatą – aiškiai nepaaiškinę, ką apima kiekvienas skaičiavimas.

Priimdami sprendimą dabar, nustatykite, kas dėl jo pasikeis: pavyzdžiui, ar reikės papildomai pirkti medžiagų, dirbti viršvalandžius, užsakyti apdirbimą išorėje ar skubų transportą. Atlaisvintas įrenginio laikas gali būti vertingas net tada, kai darbo užmokesčio ar įrangos įmokos iš karto nesumažėja. Jei kiekvieną išvengto broko dolerį laikysite iškart sutaupytais pinigais, naudą pervertinsite.

Suplanuokite, kaip pagaminti trūkstamą kiekį ir įvykdyti pristatymą

Mūsų pavyzdyje iš 1 000 pradinių vienetų gauta tik 950 tinkamų detalių. Jei klientui reikia 1 000, o tinkamų atsargų nėra, dar reikia 50 gerų detalių. Tai ne tik kokybės rezultatas – reikia ir sprendimo dėl pristatymo.

Pirmiausia nustatykite, kokių medžiagų šiems darbams iš tiesų turite. Tada patvirtinkite pakaitinės gamybos maršrutą, kiekį ir būtinas patikras. Numatykite realią operacijų trukmę ir įvertinkite paruošimo darbus. Jei tikimasi papildomų išeigos nuostolių, aiškiai numatykite papildomą gamybos kiekį, užuot darę prielaidą, kad visos pakaitinės detalės bus tinkamos.

Tarkime, patvirtintai pakaitinės gamybos partijai reikia šešių mechaninio apdirbimo minučių vienai detalei. Šiame pavyzdyje darome prielaidą, kad daugiau broko nebus. 50 detalių reikia 300 mechaninio apdirbimo minučių, arba penkių valandų, dar neskaičiuojant papildomo paruošimo ir patikros laiko. Jei iki kitos operacijos pradžios šis įrenginys turi tik tris laisvas valandas, pakaitinės partijos pagal tokį planą pagaminti nepavyks.

Įtraukus šiuos darbus į neoficialią skubių užduočių eilę, konfliktas tik paslepiamas – trūkstamų pajėgumų neatsiranda. Reikia nuspręsti, ar galima pasitelkti kitą tinkamą įrenginį, ar verta skirti papildomų pajėgumų, ar galima perkelti kitą užsakymą, ar teks keisti pažadėtą pristatymo terminą.

Susiekite medžiagų sąnaudas ir pakaitinę gamybą sistemoje SkyPlanner

SkyPlanner leidžia operatoriams registruoti broką kaip nekokybiškus vienetus sustabdant užduoties laikmatį. Sukonfigūravus medžiagų apskaitą, į sąnaudas įtraukiamos ir šiems nekokybiškiems vienetams sunaudotos medžiagos, o atsargų likučiai atnaujinami. Tai padeda išvengti situacijos, kai kita užduotis planuojama tikintis panaudoti ruošinius, kurie jau sunaudoti išbrokuotoms detalėms pagaminti.

Pavyzdžiui, jei aštuonioms tinkamoms detalėms pagaminti sunaudojama dešimt ruošinių, nes dvi detalės galutinai išbrokuojamos, medžiagų apskaitoje turi būti užregistruota dešimt ruošinių, o ne aštuoni. Šiuo atveju abi nekokybiškos detalės yra patvirtintos kaip galutinai išbrokuotos. Tikrindami galutinio broko rodiklį, atskirai apskaitykite pataisomas detales ir tas, dėl kurių tinkamumo dar nepriimtas sprendimas. Vien bendras kokybės reikalavimų neatitikusių detalių kiekis neparodo, koks galutinis sprendimas priimtas dėl kiekvienos detalės.

Tuomet įtraukite patvirtintas operacijas, skirtas išbrokuotoms detalėms pakeisti naujomis, į SkyPlanner bendrą gamybos grafiką. Arcturus, SkyPlanner dirbtinio intelekto planavimo sistema, apskaičiuoja, kur jas įterpti, atsižvelgdama į nustatytus pajėgumus, operacijų priklausomybes ir prioritetus. Gantt laiko juostoje matoma apskaičiuota operacijų seka ir užbaigimo datos kartu su kitais užsakymais, kuriems naudojami tie patys ištekliai. Jei įjungta planavimo funkcija, kuri įvertina medžiagų prieinamumą, šis veiksnys taip pat turi įtakos skaičiavimui.

Prieš įsipareigodami, iki kada pagaminsite naujas detales vietoj išbrokuotų, galite įvertinti, kaip ši penkių valandų gamyba paveiks likusias operacijas ir kitus klientų užsakymus. Jūs nustatote prioritetus ir sprendžiate, kurie planavimo sprendimai turi likti nepakeisti. Arcturus sudaro grafiką įvertindamas darbų tarpusavio ryšius, todėl jums nereikia rankiniu būdu iš naujo sudėlioti kiekvieno paveikto įrenginio darbų eilės.

Todėl, kai brokas nuolat trikdo gamybą, verta pasitelkti SkyPlanner: užregistruoti nuostoliai, sunaudotos medžiagos ir dar neatlikti darbai įtraukiami į tolesnį planavimą. Jie nelieka atskirais skaičiais, kuriuos kokybės skyriaus, sandėlio darbuotojai ir gamybos vadovas vėliau turėtų derinti tarpusavyje. Per atvirą REST API sąsają SkyPlanner integruojama su bet kuria ERP ar MES sistema, tad esami užsakymų ir kokybės įrašai gali likti šio susieto darbo proceso dalimi.

Kas pasikeitė įmonėje Eskomatic, kai medžiagų prieinamumas tapo aiškiau matomas

Mechaninio apdirbimo paslaugas teikianti įmonė Eskomatic anksčiau darbų eiles daugiausia sudarydavo rankiniu būdu senesnėje ERP ir gamybos valdymo sistemoje. Trūko aiškios informacijos apie medžiagų prieinamumą, todėl jų stygius galėdavo paaiškėti likus per mažai laiko iki suplanuotos užduoties pradžios.

Prijungusi SkyPlanner prie turimos ERP sistemos, įmonė gavo aiškesnę darbų eilę Gantt diagramoje, galimybę matyti medžiagų trūkumą ir automatiškai planuoti apkrovą. Eskomatic teigimu, dabar pristatymo datos nustatomos tiksliau, o gamyba rečiau sustoja dėl trūkstamų medžiagų.

Įmonės patirtis rodo praktinę naudą, kurią duoda medžiagų parengties derinimas su darbų seka: mažiau netikėtumų prieš pat gamybos pradžią ir tvirtesnis pagrindas klientui nurodomai pristatymo datai.

Mažinkite broką šalindami patvirtintą jo priežastį

Nėra vieno broko procento, kuris būtų priimtinas visiems gamybos procesams. Konkrečiam gaminiui skirto pasikartojančios gamybos proceso, naujo gaminio įvedimo ir didelės vertės detalių mechaninio apdirbimo nuostoliai skiriasi. Tikslą nustatykite atsižvelgdami į palyginamą gamybą, klientų reikalavimus ir neatitikties pasekmes, o ne į universalią priimtinumo ribą, pavyzdžiui, 5 %.

Ką tirti, pasirinkite remdamiesi įrašais, pagal kuriuos apskaičiuotas rodiklis. Jei turite reikiamą informaciją, grupuokite nuostolius pagal gaminį, operaciją, medžiagų partiją ir patvirtintą priežastį. Problemų prioritetus nustatykite pagal prarastą kiekį, sąnaudas ir poveikį pristatymui: didžiausia broko krūva nebūtinai reiškia skubiausiai spręstiną gamybos problemą.

Praktinius veiksmus rinkitės pagal nustatytus faktus:

• Pasikartojantis brokas dėl matmenų neatitikties: tikrinkite įrankių būklę, tvirtinimo įtaisus, korekcijas ir proceso nustatymus, atsižvelgdami į konkretų neįvykdytą reikalavimą.
• Nuostoliai, susitelkę vienoje medžiagų partijoje: prieš kaltindami įrenginį ar operatorių, ištirkite gautą medžiagą ir tiekėjo pateiktus duomenis.
• Broko atsiradimas paleidus gamybą ar po perderinimo: prieš pradėdami gaminti visą partiją, patikrinkite įrenginio parengimą ir įsitikinkite, kad pirmoji detalė patvirtinta kaip tinkama.
• Pažeidimai tarp operacijų: patikrinkite, kaip detalės tvarkomos, laikomos ir apsaugomos toje vietoje, kur jos pažeidžiamos.

Paskirkite už korekcinį veiksmą atsakingą asmenį, o vėlesnes palyginamas partijas tikrinkite pagal tas pačias priėmimo taisykles. Ankstesnė patikra gali padėti išvengti papildomo darbo su jau nekokybiška detale, net jei defekto priežastis dar nepašalinta. Mažesnis rodiklis nėra pagerėjimas, jei jis sumažėjo tik dėl ne tokios griežtos patikros ar neapskaitytų išbrokuotų detalių.

Kokybės gerinimas padeda išvengti būsimų nuostolių. Realistiškas medžiagų ir pajėgumų planas padeda suvaldyti jau patirtų nuostolių pasekmes. Nuosekliai dirbant abiem kryptimis, procentinis rodiklis tampa priemone geriau valdyti gamybą.

Įvertinkite, kaip išbrokuota partija paveiks kitą pristatymą

SkyPlanner pristatymui paruoškite vieną neseną galutinio išbrokavimo atvejį: pradinį ir tinkamomis pripažintų detalių kiekį, sunaudotas medžiagas, patvirtintas operacijas naujoms detalėms vietoj išbrokuotų pagaminti ir paveiktą kliento užsakymą.

Remdamiesi šia situacija, aptarkite konkretų planą, kaip kompensuoti prarastą produkciją. Įvertinkite trūkstamas medžiagas, suderinkite darbus su esamais įsipareigojimais ir išsiaiškinkite, kokius sprendimus dėl pristatymo reikia apsvarstyti dar prieš klientui pasiteiraujant.

Užsisakykite SkyPlanner pristatymą ir aptarkite savo gamybą arba, jei pirmiausia norite susipažinti patys, išbandykite SkyPlanner su demonstraciniais duomenimis.