EPEI: kaip apskaičiuoti realų gamybos kartojimo intervalą

Pradžia » Ištekliai » EPEI: kaip apskaičiuoti realų gamybos kartojimo intervalą

Numatomas skaitymo laikas: 11 minutės

Norite kiekvieną tos pačios gaminių šeimos detalę gaminti dažniau ir mažesnėmis partijomis. Pasikartojanti gamybos seka atrodo aiški: A, tada B, tada C ir vėl A. Tačiau tuo pačiu įrenginiu dar reikia įvykdyti klientų užsakymus, o kiekvieną kartą pakartojus seką tenka iš naujo atlikti visus perderinimus.

EPEI (Every Part Every Interval) – gaminių šeimos gamybos kartojimo intervalas – padeda įvertinti, kaip dažnai galima kartoti tos šeimos gamybą. Svarbu ne tik tai, kokio trumpo intervalo norėtumėte. Reikia įsitikinti, ar per jį spėsite pagaminti detales, paruošti įrenginį ir atlikti kitus darbus.

Pirmiausia patikrinkite, ar pakanka pajėgumų. Tada pasikartojančius užsakymus įtraukite į bendrą gamybos grafiką. SkyPlanner APS padeda tai padaryti nuolat neperdėliojant atskirų įrenginių darbų eilių, kad jos atitiktų pasirinktą ritmą.

Kas yra EPEI?

EPEI – tai laikas tarp dviejų iš eilės einančių kiekvienos apibrėžtos gaminių šeimos detalės gamybos kartų konkrečiame procese. Pasirinkus dviejų darbo dienų EPEI tikslą, prie kiekvienos tos šeimos detalės gamybos grįžtama kas dvi darbo dienas ir pagaminamas tokiam papildymo ritmui reikalingas kiekis.

Taip pat galite sutikti anglišką pavadinimą „every product every interval“ arba santrumpą EPEx, kurioje x reiškia pasirinktą laiko intervalą. Svarbiausia – kaip dažnai kartojama gamyba, o ne kurią santrumpą vartoja gamykla.

Prieš nurodydami skaičių, apibrėžkite, kam jis taikomas. „Dvi dienos“ ką nors pasako tik tada, kai visiems aišku, apie kokias detales, kokį gamybos išteklių ir kokį darbo kalendorių kalbama. Net jei gaminių šeimos mechaninis apdirbimas kartojamas kas dvi dienas, detalėms vis tiek gali tekti laukti kito proceso, kuris vykdomas tik kartą per savaitę.

Taip pat atskirkite tris dalykus:

• Apskaičiuota apatinė riba: trumpiausias intervalas, kuriam pagal nurodytą skaičiavimą pakanka pajėgumų.
• Planavimo tikslas: ritmas, kurį pasirenkate įvertinę praktines galimybes, paklausą ir darbo sąlygas.
• Faktinis intervalas: laikas, iš tikrųjų praėjęs tarp dviejų iš eilės einančių kiekvienos detalės gamybos kartų.

Pasikartojančioje gamybos sekoje numatytas tikslas dar neįrodo, kad ceche jis pasiektas. EPEI taip pat nėra vienos detalės gamybos ciklo laikas, pagal paklausą nustatomas takto laikas ar visas gamybos užsakymo įvykdymo laikas.

Kaip apskaičiuoti pajėgumų nulemtą EPEI ribą

Paprastu atveju, kai gaminių šeimos detalės gaminamos viena po kitos naudojant vieną išteklių, pradėkite nuo trijų pradinių duomenų:

1. Laikas, kurį per darbo dieną galima skirti šiai gaminių šeimai. Atimkite suplanuotą negamybinį laiką ir laiką, kurį šis išteklius turės skirti kitiems darbams.

2. Kasdienis gamybos laiko poreikis paklausai patenkinti. Kiekvienos detalės vidutinę dienos paklausą padauginkite iš vieneto apdirbimo laiko ir sudėkite gautus rezultatus.

3. Paruošimo laikas per vieną visą pasikartojančią seką. Įtraukite visus perėjimus, taip pat perderinimą nuo paskutinės detalės prie pirmosios.

Iš turimo laiko atėmę kasdienį gamybos laiko poreikį, gausite paruošimui liekantį laiką. Pagrindinė formulė:

Mažiausias intervalas darbo dienomis = visas paruošimo laikas per pasikartojantį ciklą ÷ paruošimui liekantis laikas per dieną

Formulėje A žymi turimas minutes per dieną, R – gamybai reikalingas minutes per dieną, o S – paruošimo minutes per visą ciklą:

T ≥ S ÷ (A − R)

Skaičiavimo logika paprasta. Per T darbo dienų apdirbimui reikia R × T minučių, o paruošimui – S minučių. Bendra trukmė neturi viršyti turimo laiko – A × T minučių. Pertvarkę šią sąlygą gauname pirmiau pateiktą intervalo nelygybę.

Naudokite suderintus matavimo vienetus. Jei paklausa nurodyta vienetais per dieną, o apdirbimo laikas – sekundėmis vienetui, gautas sekundes paverskite minutėmis ir tik tada atimkite iš per dieną turimų minučių.

Sąmoningai palikite rezervą svyravimams

Pasiekus pagal pagrindinę formulę apskaičiuotą apatinę ribą, visas likęs laikas sunaudojamas perderinimams. Toks tikslas sunkiai išlaikomas, jei nėra jokio rezervo įprastiems darbo svyravimams.

Prieš skaičiuodami intervalą, galite kasdien numatyti konkretų minučių rezervą atsilikimui kompensuoti ar paklausos svyravimams. Šį rezervą atimkite iš A. To paties laiko neatimkite du kartus: pertraukas, žinomas prastovas, kitus darbus ir atsilikimui kompensuoti skirtą laiką apskaitykite aiškiai ir atskirai.

Jei A − R yra nulis arba neigiamas skaičius, paruošimui laiko nelieka. Ilgesnis intervalas neišspręs problemos, jei nuolatinis gamybos laiko poreikis jau sunaudoja visus turimus pajėgumus. Reikia keisti apkrovą, apdirbimui reikalingą laiką arba pajėgumus.

Tai pajėgumų nulemta riba, o ne ekonomiškai optimalus intervalas. Skaičiuojant daroma prielaida, kad tipinė skirtingų detalių paklausos sudėtis yra stabili, kiekviena detalė per ciklą gaminama vieną kartą ir laikomasi nurodytos sekos. Dėl minimalių partijų dydžių, fiksuotos trukmės procesų, medžiagų prieinamumo ir kitų operacijų gali reikėti ilgesnio intervalo.

EPEI skaičiavimo pavyzdys: trys detalės vienu įrenginiu

Įsivaizduokite mechaninio apdirbimo celę, kurioje reguliariai gaminamos trys detalės. Atėmus suplanuotą negamybinį laiką ir kitiems darbams jau skirtą laiką, šiai gaminių šeimai lieka 420 minučių per darbo dieną.

Detalė	Paklausa per darbo dieną	Vieneto apdirbimo laikas	Gamybai reikalingas laikas per darbo dieną
A	100 vnt.	2 min.	200 min.
B	60 vnt.	1,5 min.	90 min.
C	40 vnt.	1 min.	40 min.
Iš viso	200 vnt.	—	330 min.

Visos A–B–C–A sekos perderinimai trunka 90 minučių. Į šį laiką įtrauktas ir grįžimas nuo C prie A. Antraip kitas ciklas prasidėtų paruošimu, kurio skaičiavime nebūtų paisyta.

Nenumatant rezervo, paruošimui per dieną lieka 420 − 330 = 90 minučių. Taigi apskaičiuotas mažiausias intervalas yra 90 ÷ 90 = viena darbo diena. Kasdienę gamybą būtų galima sutalpinti tiksliai, tačiau neliktų laiko atsilikimui kompensuoti.

Dabar numatykime 45 minučių rezervą per dieną. Paruošimui lieka 420 − 45 − 330 = 45 minutės per dieną, todėl:

Pajėgumų nulemta EPEI riba = 90 ÷ 45 = dvi darbo dienos

Dirbant tokiu ritmu, per vieną ciklą pagaminama 200 A detalių, 120 B detalių ir 80 C detalių. Apdirbimas trunka 660 minučių, o paruošimas – dar 90. Iš viso per dvi dienas sunaudojama 750 iš turimų 840 minučių, tad lieka numatytas 90 minučių rezervas.

Taigi dviejų darbo dienų intervalą verta svarstyti, tačiau tai dar nėra patikrintas grafikas. Įsitikinkite, kad seką galima sutalpinti į faktinį pamainų darbo laiką, kad detalės ir įrankiai paruošti, o tolesnės operacijos gali priimti pagamintas detales. Jei įsiterpia savaitgalis, dvi darbo dienos gali apimti daugiau nei dvi kalendorines dienas.

Kas galėtų sutrumpinti arba pailginti intervalą?

Jei viso ciklo paruošimo laikas sumažėja nuo 90 iki 45 minučių, o visa kita lieka nepakitę, riba su numatytu rezervu tampa 45 ÷ 45 = viena darbo diena. Sutrumpinus paruošimo laiką galima dažniau grįžti prie kiekvienos detalės gamybos – nauda neapsiriboja vien greitesniu perderinimu.

Priešingą poveikį lengva pražiūrėti. Jei kasdienis apdirbimo laiko poreikis padidėja nuo 330 iki 360 minučių, palikus tą patį rezervą paruošimui lieka tik 420 − 45 − 360 = 15 minučių per dieną. Esant pradinei 90 minučių viso ciklo paruošimo trukmei, apatinė riba tampa šešios darbo dienos.

Kai paruošimui lieka mažai pajėgumų, net nedidelis apdirbimo apkrovos padidėjimas gali gerokai pailginti intervalą. EPEI perskaičiuokite pasikeitus gaminių deriniui ar tų pačių išteklių apkrovai, o ne tik įgyvendinę paruošimo tobulinimo projektą.

Rinkitės ritmą pagal paklausą, ne vien pagal ciklinę gamybos seką

Trumpesnis pasikartojimo intervalas leidžia greičiau papildyti detalės atsargas ir jomis padengti trumpesnį laikotarpį tarp gamybos partijų. Taip galima mažinti papildymo partijas ir tarp gamybos kartų laikomas atsargas. Tačiau trumpinant intervalą dažniau tenka kartoti ir paruošimo darbus.

Kai paklausa pastovi, pradinį kiekį vienam gamybos kartui galima apskaičiuoti darbo dienos paklausą padauginus iš pasirinkto intervalo. Pavyzdyje detalės A vienam kartui reikia 100 × 2 = 200 vienetų. Tai ciklo paklausą atitinkantis kiekis, o ne išsamios saugos atsargų ar atsargų papildymo taisyklės. Vis tiek reikia atsižvelgti į turimas atsargas, trūkumus, minimalias partijas ir paklausos pokyčius.

Rinkdamiesi ritmą venkite trijų dažnų klaidų.

Nepainiokite atsargų padengimo su gamybos galimybėmis. Atsargų kiekį padaliję iš dienos paklausos sužinosite, kuriam laikui jų galėtų pakakti. Tačiau tai neparodo, ar gamybos išteklius pajėgus pakankamai dažnai apdirbti visos šeimos gaminius ir atlikti visus reikiamus perderinimus, kad atsargos būtų papildytos.

Negaminkite kiekvieno mažos paklausos gaminio per kiekvieną ciklą. Reguliariai gaminamų gaminių grupei gali būti pagrįstas trumpas intervalas, o tik retkarčiais reikalingus gaminius galima gaminti rečiau, pagal tikrą poreikį. Aiškiai apibrėžkite šią ribą. Jei gaminys gaminamas tik kas trečią ciklą, jo EPEI nėra toks pat kaip reguliariųjų gaminių, gaminamų per kiekvieną ciklą.

Neoptimizuokite paruošimo atsietai nuo kitų tikslų. Jei svarbu, nuo kurio gaminio prie kurio pereinama, skaičiuokite pagal tikruosius perėjimus pasirinktoje sekoje. Perderinimo laikų matrica gali padėti rasti efektyvesnę seką. Vis dėlto, jei vieną gaminį gaminsite labai ilgai, kad sumažintumėte perderinimų skaičių, kitai detalei kito gamybos karto gali tekti laukti per ilgai.

Gamybos išlyginimas – platesnis uždavinys, apimantis gamybos apimties ir gaminių derinio paskirstymą. EPEI padeda atsakyti į konkretų šio uždavinio klausimą: kaip dažnai galime vėl gaminti šias detales? Ieškokite atsakymo nebandydami viso asortimento įsprausti į griežtą schemą.

Įtraukite pasikartojančius darbus į realų gamybos grafiką

Pajėgumų skaičiavimas sąmoningai supaprastintas. Jūsų gamyklos grafikas toks nėra. Tomis pačiomis staklėmis vykdomi ir kiti užsakymai, operatoriai dirba konkrečiomis pamainomis, o pritrūkus medžiagos gali sustoti kita suplanuota gamybos partija.

Čia praverčia SkyPlanner APS. Užuot atskirai palaikę ciklinę gamybos seką ir rankiniu būdu prie jos derinę visus kitus darbus, planuokite pasirinktus atsargų papildymo užsakymus kartu su visais kitais užsakymais. Taip aiškiau matysite, ar galima suderinti pasikartojančius darbus su įsipareigojimais klientams, ir kasdien sugaišite mažiau laiko derindami šių darbų eiles prie staklių.

Modeliuokite tikrąjį gaminių šeimai reikalingą laiką

SkyPlanner leidžia kiekvienam proceso etapui nurodyti vieneto apdirbimo laiką, gamybos spartą arba fiksuotą trukmę, taip pat paruošimo laiką ir tinkamus darbo centrus. Kiekvienai operacijai rinkitės tinkamą metodą, užuot kiekvienos partijos trukmę skaičiavę tiesiog daugindami vienetų skaičių iš vieneto ciklo laiko.

Į grafiką įtraukite pasirinktus kiekius, gamybos maršrutus ir įvykdymo terminus, atsižvelgdami į atitinkamas pamainas bei išteklių pajėgumus. SkyPlanner planavimo variklis Arcturus apskaičiuoja darbų vietą grafike pagal nustatytus prioritetus ir operacijų priklausomybes. Įjungus planavimą pagal medžiagų prieinamumą, į skaičiavimą įtraukiamas ir medžiagų prieinamumas. Gautą darbų seką galima matyti Ganto diagramoje.

Planavimo sprendimus ir toliau priimate jūs: kurios šeimos gamybą kartoti, koks tikslinis intervalas prasmingas ir kokius prioritetus suteikti išimtims. Jei užsakymo negalima pradėti vykdyti per anksti, leistina pradžios data gali neleisti jo suplanuoti anksčiau. Tai ankstyviausios pradžios apribojimas, o ne garantija, kada gamyba pasikartos.

Taupykite paruošimo laiką nepamiršdami, kada vėl reikės gaminti

SkyPlanner gali grupuoti darbus pagal bendrus požymius, pavyzdžiui, įrankius, medžiagą ar spalvą. Darbo centro panašumo taisyklėse atsižvelgiama į pasirinktą požymį ir paruošimo laiką, reikalingą pereinant prie kitokių darbų. Grupavimo svarba valdoma dinaminiais prioritetais.

Tai padeda sutaupyti laiko, kuris kitaip būtų prarastas dėl išvengiamų perderinimų. Tačiau paruošimo laiko taupymas ir trumpas pasikartojimo intervalas ne visada yra tas pats tikslas. Per ilgai išlaikant panašius darbus vienoje grupėje, kitos detalės gamyba gali vėluoti. Nustatydami grupavimo svorį atsižvelkite ir į pristatymo prioritetus, o tada patikrinkite, ar gauta seka atitinka pasirinktą intervalą.

Įmonėje KJH-Comp anksčiau apkrovos buvo planuojamos savaitei ERP sistemoje ir skaičiuoklėse, o kasdien paskirstyti darbus staklėms tekdavo meistrams. Pradėjus naudoti SkyPlanner, planavimas pagal ribotus pajėgumus ir darbų priskyrimas staklėms buvo automatizuoti. Įmonės teigimu, lenkimo darbai grupuojami pagal tuos pačius įrankius ir medžiagos storį, todėl trumpėja paruošimas ir mažėja prastovų.

Ši nauda svarbi ir tada, kai reguliariai kartojama gaminių šeimos gamyba: mažiau išvengiamų paruošimo darbų ir mažiau laiko kasdieniam planui perdaryti. Kitas žingsnis – patikrinti, ar pasirinktas pasikartojimo intervalas įmanomas esant visai darbų apkrovai.

Keičiantis gamybai tikrinkite pasikartojimo intervalą

Pasirinkę tikslinį intervalą, nuosekliai registruokite, kada kiekviena detalė vėl gaminama sutartame proceso etape. Kaskart fiksuokite tą patį įvykį, pavyzdžiui, partijos gamybos pradžią, ir naudokite tą patį darbo kalendorių. Peržiūrėkite tarpus tarp gamybos kartų, ypač atvejus, kai gamyba nepakartojama numatytu laiku: vertinant vien vidurkį galima nepastebėti, kad kurios nors detalės gamybos nuolat tenka laukti per ilgai.

Kai pakartotinė gamyba vėluoja, prieš keisdami tikslinį intervalą išsiaiškinkite priežastį. Gal paruošimui iš pradžių numatyta per mažai laiko? Gal pajėgumus užėmė kitas užsakymas? Ar trūko medžiagos, ar tolesnio proceso etapo apribojimas sutrukdė planuotam srautui?

Atnaujinkite atitinkamus duomenis apie pajėgumus, medžiagas ar prioritetus ir perskaičiuokite grafiką SkyPlanner sistemoje. Tada kartu peržiūrėkite artimiausias atsargų papildymo partijas ir paveiktus klientų užsakymus. Tikslas – pašalinti tikrąją neatitikties priežastį, o ne išlaikyti vakarykštę ciklinę seką nepakitusią popieriuje, kai tikrosios darbų eilės nuo jos tolsta.

Išbandykite vienos gaminių šeimos pasikartojančią gamybą su SkyPlanner

Praktiškai naudingas EPEI susieja tris sprendimus: kokį intervalą leidžia pajėgumai, kokio atsargų papildymo ritmo reikia pagal paklausą ir koks grafikas turi suderinti abu dalykus su kitais užsakymais.

SkyPlanner suteikia planavimo pagrindą trečiajam sprendimui. Per atvirą REST API jis integruojamas su bet kuria ERP ar MES sistema, todėl galite išlaikyti esamą verslo sistemą ir pasikartojančią gamybą įtraukti į tą patį ribotais pajėgumais pagrįstą grafiką kaip ir kitus cecho darbus.

Užsisakykite SkyPlanner demonstraciją ir pasiruoškite vienos gaminių šeimos duomenis: apdirbimo bei perderinimo laikus, pamainų kalendorių ir kitus užsakymus, kuriems naudojamas tas pats išteklius. Per pokalbį aptarkite, kaip jūsų siūlomas ritmas derėtų su tikrąja darbų apkrova. Jei pirmiausia norite patys susipažinti su aplinka, išbandykite SkyPlanner su demonstraciniais duomenimis arba pasinaudokite asistento vedliu „Darbo pradžia“, kuriame padeda dirbtinis intelektas.